Vilniuje populiarėja reguliuojamos centralizuoto šildymo sistemos

Vis daugiau vilniečių įvertina individualaus šildymo reguliavimo ir tikslios šilumos apskaitos įrengimų privalumus. Sistemos, leidžiančios šildytis pagal poreikį ir taupyti šilumos energiją, šiuo metu veikia jau daugiau kaip 50 centralizuotai šildomų sostinės daugiabučių namų.

Pritaikyta individualiems poreikiams

Įsirengti technologiškai pažangią sistemą savo klientams siūlo sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“. „Centralizuotai tiekiamos šilumos sistemai pritaikius individualaus šildymo reguliavimo ir tikslios šilumos apskaitos įrengimus, ši sistema tampa visapusiškai pritaikyta vartotojų poreikiams“, - sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Anot jo, anksčiau centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos buvo peikiamos dėl nepatogumo – nesančios galimybės reguliuoti šilumos intensyvumą. „Savo klientams siūlome reguliuoti ne tik viso namo, bet ir atskirų butų temperatūrą, o taip pat - patiems pasirinkti, kada pradėti ir baigti šildymo sezoną“, - teigė R.Germanas.

Individualaus šildymo reguliavimo sistema leidžia reguliuoti temperatūrą bute ir nustatyti skirtingą oro temperatūrą atskiruose kambariuose. „Daugiabučiame name gyvena iki kelių šimtų žmonių su skirtingais poreikiais - moderni sistema leidžia nepriklausyti ne tik nuo kaimynų, bet ir nuo skirtinguose kambariuose gyvenančių žmonių norų ir temperatūrą reguliuoti pagal asmeninius poreikius“, - sakė R.Germanas.

Anot jo, žmonėms, taupantiems šilumą, moderni sistema leidžia išlaidas šilumos energijai sumažinti iki 20-30 procentų. Sistema leidžia be jokių papildomų pastangų taupyti šilumą ir netaupiems žmonėms – mažiau šildyti butą galima naktį, darbo valandomis ar išvykstant ilgesniam laikui.

Kovo 11-osios g. 37 daugiabučio namo bendrijos pirmininko Juozo Antanaičio teigimu, individualaus šildymo reguliavimo sistema, name įrengta 2003 metais, pasiteisino 100 procentų. „Įrengus sistemą, gyventojai suprato, kad šilumos energija yra prekė ir mokestis už ją tiesiogiai priklauso nuo suvartoto kiekio. Atsirado motyvacija taupyti šilumą, o tuo pačiu – rūpintis namu: keisti langus, šiltinti sienas“, - sakė J.Antanaitis. Anot jo, ryškiai sumažėjo viso daugiabučio suvartojamas šilumos kiekis, buvo sureguliuotos namo vidaus šildymo sistemos.

Tikslus atsiskaitymas

„Montuojant apskaitos ir reguliavimo sistemą, bute prie kiekvieno šildymo prietaiso įrengiamas termoreguliatorius, kuriuo galima savarankiškai reguliuoti šilumos kiekį, patenkantį į radiatorių“, - sakė R.Germanas.

Jo teigimu, individualaus šildymo reguliavimo sistema yra vertinama ne tik dėl galimybės nepriklausyti nuo kaimynų ir asmeniškai reguliuoti šilumą - sistemą įsirengę gyventojai moka tiksliai už suvartotą šilumos kiekį.

Siekiant visą namo suvartotą energiją tiksliai paskirstyti butams, prie kiekvieno radiatoriaus tvirtinamas šilumos kaštų daliklis - indikatorius, automatiškai nustatantis šildymo prietaiso išspinduliuotą šilumos kiekį ir kaupiantis šią informaciją.

Dalikliai, užfiksavę radiatoriaus išskirtą šilumos kiekį, siunčia radio bangų impulsus, atitinkančius surinktus duomenis, kurie perduodami į tarpines informacijos surinkimo stoteles. Jose sukaupti duomenys persiunčiami į kompiuterizuotą „Vilniaus energijos“ duomenų surinkimo ir skaičiavimo sistemą, kurioje suformuojama individuali kliento suvartotos šilumos energijos sąskaita.

Pasak R.Germano, tiek termoreguliatorius, tiek ir daliklis-indikatorius tinka įvairioms šildymo sistemoms ir visų tipų radiatoriams.

Vilniečiams – fondo lėšos

Įsirengti individualaus šildymo reguliavimo sistemą ir kiekviename bute asmeniškai reguliuoti šilumą centralizuotai besišildantiems vilniečiams siūloma naudotis „Vilniaus energijos“ įkurto fondo lėšomis. 20 mln. litų efektyvaus energijos vartojimo fondas sostinės gyventojams kompensuoja net 75 proc. sistemos įrengimui reikiamų lėšų. Prie šio projekto prisideda ir Pasaulio bankas, skyręs 2,5 mln. dolerių subsidiją sistemos įrengimo kaštų kompesavimui mažas pajamas gaunantiems vilniečiams.

Šio fondo lėšomis pasinaudojo jau 2815 Vilniaus daugiabučių namų butų savininkai, sostinės gyventojai išnaudojo apie 20 proc. fondo lėšų. „Prognozuojame, kad per šiuos metus komfortą užtikrinančias sistemas įsirengs dar 30 – 40 sostinės daugiabučių“, - sakė R.Germanas. Jis pabrėžė, kad modernias sistemas gali įsirengti ne tik namai, kuriuose įkurtos gyventojų bendrijos, bet ir tie, kurių ūkį prižiūri administravimo bendrovės.

Individualaus šildymo reguliavimo sistemos įrengimas kainuoja 29,50 lito už 1 kvadratinį metrą buto ploto. Gyventojams, pasinaudojusiems efektyvaus energijos vartojimo fondas parama, tereikia mokėti tik už sistemos prijungimą - 7,38 lito už 1 kvadratinį metrą buto ploto.

Vilniečiams, priklausantiems gaunančiųjų kompensacijas už karštą vandenį ir šildymą grupei, modernios sistemos įrengiamos už simbolinę kainą - 0,01 lito už 1 kvadratinį metrą buto ploto. Likusią kainos dalį, panaudodamas Pasaulio banko suteiktą subsidiją, sumoka Pasaulinis aplinkosaugos fondas.